Ant kalno šianakt spindi sniegas baltai Pėdsako nei nematyt Vieniša karalystė ir turiu aš ją valdyt Ledinis vėjas kaukia, saučia viduje Kaip man išlaikyt sunkia naštą šią Daugiau neleisk jiems pamatyt Būk gerutė kaip visada mergyt Neleisk suprast, paslėpk, nejausk Bet jau vėlu Tebūnie, tebūnie Laikytis neprivalau Tebūnie, tebūnie Nusigręžti man lengviau Man vis vien ką galvoja jie Laiko siaus pūga O mano širdy vis šalta žiema Kaip keista iš aukštybių visus mažus matau Ir kadaise užvaldę baimės manęs nebepagaus Suprasti metas ką galiu Surast ribas nepaisyt jų Jokių taisyklių šiam kely Aš laisva Tebūnie, tebūnie Su dangum ir vėju aš viena Tebūnie, tebūnie Neverksiu niekada Ši vieta - mano sukurta Laiko siaus pūga Lai šaltis valdo visą žemę šia gale Sustingus mano siela šalto ledo kristale Kaip žaibas perveria mintis labai aiški Negrįšiu aš atgal, kas liko praeity Tebūnie, tebūnie Ir aš kylu su ryškia aušra Tebūnie, tebūnie Nebūsiu aš gera Pagaliau aš viršūnėje Laiko siaus pūga O mano širdy vis šalta žiema